- trūbinti
- ×trū̃binti (-yti Mrs, Mrk), -ina, -ino žr. trūbyti: 1. Pns Jeigu tu dar miegi, tai pradės trū̃byt – iž numirusių gali prikelt Dg. Kiaulė ragu trū̃bina, laumė puodus suodina (d.) Brb. ^ Nor tu man trū̃byk, aš nieko negirdžiu Dbč. 2. Nesibark, ba tuoj trūbis Prl. 3. Priperka pieno kiek nori, tai trū̃bina jiej tą pieną Pv. Kad pripuola in alų, tai ir trū̃bina, kiek tik išgali Alv. Trūbinu trūbinu ir vis noriu Prl. \ trūbinti; atsitrūbinti; ištrūbinti; patrūbinti; užtrūbinti
Dictionary of the Lithuanian Language.